Muzikantas niekada iki galo nenustoja klausytis. Net kai ausinės išjungtos, o instrumentas padėtas į dėklą, galvoje tebesisuka ritmai: tramvajaus bėgių dunksėjimas, šviesoforo pypsėjimas, kavinės indų skambesys. Miestas – tai milžiniška partitūra, kuri niekada nenutyla. Tereikia atkreipti dėmesį, ir tai, kas anksčiau atrodė triukšmu, pradeda skambėti kaip muzika.
Ritmas visur
Pasistenkite vieną kartą pasivaikščioti ir tiesiog klausytis. Žingsniai ant šaligatvio sukuria nuolatinį pulsą. Autobuso durys atsidaro tam tikru intervalu. Balandžiai pakyla ne vienu metu, bet panašiai kaip būgnininko pasažas. Mašinų srautas prie sankryžos keičiasi pagal šviesoforo ritmą, tarsi dirigento duodami ženklai. Daug muzikantų tokius garsus fiksuoja telefone, nes vėliau jie virsta kūrinių pradžia.
Ypač įdomu pastebėti skirtingų ritmų sluoksnius vienu metu. Greta lėto vaikštančio žmogaus žingsnių skamba greitas, nervingas kito žmogaus žingsnis, o fone žemai dūzgia ventiliacijos sistema. Tai tarsi tikra polifonija: skirtingi balsai, kurių niekas neplanavo, bet kurie kartu sudaro visumą.
Tonas ir aukštis
Net kasdienis triukšmas turi aukštį. Sirena kyla ir krinta, vėjas pučia tarp pastatų ir sukuria švilpimą, o tuščioje arkoje žingsniai gaudžia kitaip nei kiemelyje. Jei įsiklausysite į šaldytuvo ūžesį, galbūt išgirsite jį kaip vieną nuolatinę natą. Tai, ką dauguma laiko triukšmu, patyrusiai ausiai yra spalvų paletė.
Kai kurie kompozitoriai ir garso menininkai šiuos garsus naudoja tiesiogiai savo kūriniuose. Šis žanras vadinamas konkrečiąja muzika arba lauko įrašų (field recording) menu: žmogus tiesiog įrašo miesto, gamtos ar pramonės garsus ir iš jų sukuria kūrinį. Net jei jūs nesate kūrėjas, tokių įrašų paklausymas gali pakeisti požiūrį į aplinkinį pasaulį.
Tylios vietos
Kuo labiau miestas triukšmingas, tuo labiau vertinamos jo tylios vietos: parkas ryte, senamiesčio kiemas, bažnyčios vidus, bibliotekos skaitykla. Muzikantas jose pasijunta kaip žmogus, išėjęs iš per garsios repeticijos į kambarį, kur pagaliau girdi savo mintis. Tokių vietų verta ieškoti, nes jos padeda ausims pailsėti.
Beje, kiekvienas didesnis miestas turi vadinamąsias „garso žemėlapių” iniciatyvas, kai žmonės žymi, kur mieste ramu, o kur triukšminga. Net be tokių žemėlapių galite pasidaryti savo: kelias dienas atkreipkite dėmesį, kur jaučiatės ramiai, ir pamatysite, kad tai dažnai susiję su garsu.
Garsai kaip atmintis
Kiekvienas miestas turi savo garsą. Vieni prisimena jūros šlamesį ir žuvėdras, kiti – senų tramvajų girgždesį, treti – turgaus šurmulį sekmadienio rytą. Net kai gyvenimo vieta pasikeičia, tie garsai lieka atmintyje ir kartais netikėtai atgyja per kokį nors panašų skambesį. Dažnai tokie pojūčiai stipresni nei vaizdai: užmerkus akis gali iškart išgirsti vaikystės kiemą.
Ypač stipriai veikia sezoniniai garsai: pirmųjų žiemos sniego gniužulų girgždėjimas, vasaros vakaro čiurlenimas, rudens lapų šnaresys. Tai, ką dažnai laikome fonu, yra svarbi mūsų pasaulio dalis.
Kaip lavinti klausą
Nebūtina būti muzikantu, kad pradėtumėte pastebėti garsus. Pabandykite: eidami į darbą pasirinkite vieną garsą ir sekite jį. Paskui kitą. Per kelias savaites pasaulis pasidaro turtingesnis. Pastebėsite, kad jūsų gatvėje yra tūkstantis smulkių garsų, kurių anksčiau nė nepastebėjote.
Kitas pratimas – klausytis užmerktomis akimis. Pastovėkite stotelėje ar suole, užmerkite akis ir pabandykite suskaičiuoti, kiek skirtingų garsų girdite. Dažniausiai pirmą kartą pavyksta išskirti penkis ar šešis, o vėliau – dvigubai daugiau. Tokie pratimai padeda ne tik muzikantui, bet ir bet kam, norinčiam sąmoningiau gyventi.
Galiausiai galite pabandyti pasirinkti vieną maršrutą ir eiti juo tam tikru ritmu, pavyzdžiui, žingsniuoti pagal metronomą ar mėgstamą dainą. Pamatysite, kaip miestas prisitaiko prie jūsų ritmo arba kaip jūs prisitaikote prie jo.
Garsai skirtingais metų laikais
Miestas skamba skirtingai kiekvieną sezoną. Žiemą sniegas sugeria garsą, ir gatvės tampa tylesnės, o žingsniai girgžda ypatingu būdu. Pavasarį pradeda čiulbėti paukščiai, atsidaro langai, atsiranda daugiau žmonių balsų. Vasarą kavinių terasos ir vakaro šurmulys pripildo garsų net vėlai vakare, o rudenį lietaus šlamesys ir vėjas suteikia visai kitokį foną. Jei norite pajusti metų laikų kaitą, pabandykite eiti tuo pačiu maršrutu skirtingais mėnesiais ir paklausyti, kas pasikeitė.
Ką daryti su garsais
Jei norite pagauti miesto garsus, nereikia jokios brangios įrangos. Užtenka telefono su įrašymo programėle. Įrašykite trisdešimt sekundžių autobuso stotelėje, kavinėje ar parke. Vėliau paklausykite ausinėmis, ir išgirsite daug daugiau, nei pastebėjote gyvai. Kai kurie įrašai gali tapti jūsų asmenine garso dienoraščio dalimi.
Kai garsas tampa problema
Ne visada miesto garsai malonūs. Nuolatinis eismo triukšmas, statybų darbai ar garsi muzika iš kaimyninio buto gali varginti ir kelti stresą. Žmogus, kuris ilgai gyvena triukšmingoje aplinkoje, dažnai nebepastebi, kiek tai jį veikia, kol išvažiuoja į tylesnę vietą ir pajunta palengvėjimą. Jei jaučiate, kad triukšmas trukdo miegoti ar susikaupti, verta pagalvoti apie paprastas priemones: storesnes užuolaidas, langų sandarinimą, miegamojo kambario perkėlimą į ramesnę pusę ar ausų kištukus nakčiai. Tylos poreikis nėra kaprizas, tai pagrįstas kūno signalas.
Pabaigai
Miestas niekada nesikartoja: kiekvieną dieną jis groja šiek tiek kitaip. Rytinis šurmulys skiriasi nuo vakarinio, žiemos garsai nuo vasaros. Pakanka išjungti ausines bent dešimčiai minučių ir leisti jam pasakyti savo. Galbūt išgirsite melodiją, kurios niekas kitas negirdi, bet kuri nuolat skamba aplink mus.
Skaitykite daugiau
Daugiau apie šią temą: Muzika kasdienybėje.