Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos išgirsta muzikos mokytojai: „Man jau trisdešimt (keturiasdešimt, penkiasdešimt) – ar dar verta pradėti?” Trumpas atsakymas: taip. Ilgesnis – verta, tačiau reikia suprasti, kuo suaugusiojo kelias skiriasi nuo vaiko ir kaip jį padaryti sėkmingą. Daugelis žmonių visą gyvenimą svajoja apie instrumentą, bet nedrįsta pradėti dėl vienos priežasties: jiems atrodo, kad jau pavėlavo. Tai viena didžiausių klaidingų nuostatų apie muziką.
Privalumai, kurių vaikai neturi
Suaugęs žmogus paprastai moka susikaupti ir suprasti, kodėl daro tam tikrą pratimą. Jis pats pasirinko mokytis, todėl motyvacija ateina iš vidaus, o ne iš mamos balso „eik pagroti”. Be to, suaugusieji dažnai geriau supranta muzikos struktūrą, nes yra daug girdėję: jie jau žino, kaip turi skambėti daina, kaip keičiasi nuotaika, kur yra priedainis.
Suaugusieji taip pat geriau moka planuoti. Jie gali nustatyti realų tikslą, susidaryti grafiką ir išlaikyti nuoseklumą, kai vaikui to reikia primenant. Be to, suaugęs žmogus gali užduoti mokytojui konkrečius klausimus ir pats pasirinkti repertuarą, kuris jam patinka, o ne tai, ką liepia mokymo programa.
Susijusi tema: Pirmoji gitara: ką patartų muzikantas, o ne pardavėjas.
Iššūkiai
Suaugusiojo laikas ribotas. Darbas, šeima, buities reikalai. Vaikas gali praleisti valandą kasdien, o suaugęs – dvidešimt minučių ir tai ne visada. Be to, suaugusieji dažnai baisiai save peikia: „Kaip kvailai skamba.” Tokia savikritika labiausiai ir stabdo. Vaikas nesijaudina, kad kažką daro prastai, jis tiesiog bando. Suaugęs bijo atrodyti juokingas.
Pirštų lankstumas pradžioje gali būti mažesnis, o koordinacija reikalauja daugiau pastangų. Tačiau tai nėra neįveikiama. Reguliarumas sprendžia daugiau nei amžius. Daugelis suaugusiųjų, kurie pradėjo groti po keturiasdešimties, pasiekia puikių rezultatų, ypač jei groja dėl džiaugsmo ir neskuba.
Kaip pradėti protingai
Pirma, pasirinkite instrumentą, kuris tikrai jus domina. Ne tą, kuris „praktiškesnis”, ne tą, kurį rekomenduoja kaimynas. Jei jus žavi pianinas, nesikankinkite su smuiku. Jei svajojote apie būgnus, bet baiminatės kaimynų, pasvarstykite apie elektroninį komplektą su ausinėmis. Instrumentas, kuris džiugina, bus imamas į rankas dažniau.
Antra, nustatykite realius tikslus. Ne „po mėnesio grosiu Bethoveną”, o „po mėnesio išmoksiu paprastą dainą”. Maži laimėjimai palaiko motyvaciją. Užsirašykite, ką sugebate šiandien, ir po poros mėnesių pasižiūrėkite atgal. Pažanga bus aiškesnė, nei atrodo kiekvieną dieną.
Trečia, rinkitės mokytoją, kuris dirba su suaugusiaisiais. Tokie mokytojai žino, kad jūsų tikslas gali būti ne koncertuoti, o groti sau ir draugams. Jie pritaikys programą prie jūsų laiko ir pomėgių, o ne primes vaikams skirtą metodiką. Jei galimybių nėra, internetinės pamokos taip pat veikia, bet bent kartais verta pasitikrinti su gyvu žmogumi.
Ketvirta, kurkite rutiną. Dvidešimt minučių kasdien geriau nei dvi valandos kartą per savaitę. Pasirinkite tą pačią valandą: prieš darbą, per pietų pertrauką ar vakare. Instrumentą laikykite matomoje vietoje, kad nereikėtų jo ieškoti.
Bendruomenė
Daug miestų turi mėgėjų orkestrų, chorų, grupelių, kuriose gali dalyvauti ir pradedantieji. Grojimas kartu motyvuoja kur kas labiau nei vienatvė kambaryje. Be to, ten sutinkami žmonės, su kuriais dalijamasi tuo pačiu džiaugsmu. Daugelis suaugusiųjų pastebi, kad geriausias muzikos mokymosi šalutinis rezultatas yra nauji draugai.
Jei nesate pasirengę groti prieš kitus, pradėkite nuo draugų ar šeimos rate. Pirmieji pasirodymai gali būti tiesiog „atvirų durų” vakarėlis, kuriame parodote vieną dainą ir gaunate šiltus plojimus.
Kokį instrumentą rinktis suaugusiajam
Nėra vienintelio „tinkamiausio” instrumento, bet verta žinoti keletą dalykų. Pianinas ir klavišiniai leidžia matyti visą muzikos struktūrą kaip ant delno, todėl daugelis teoriją suvokia greičiau. Gitara ir ukulelė populiarios, nes lengva pradėti akordais ir greitai pagroti dainą, kurią visi žino. Smuikas ir kiti styginiai reikalauja daugiau kantrybės dėl intonacijos, tačiau suteikia ypatingų emocijų. Būgnai gerai tinka tiems, kuriems patinka ritmas ir kurie nori išlieti energiją. Dainavimas – dar vienas pasirinkimas, nes balsas visada su jumis ir nereikia pirkti jokio instrumento; choras ar vokalo pamokos gali būti puikus startas.
Neskubėkite rinktis. Prieš perkant instrumentą, galima nueiti į bandomąją pamoką ar paprašyti draugo, kad leistų pabandyti jo instrumentą. Net vienas bandymas dažnai parodo, ar jums tai patinka.
Kaip nepasiduoti
Beveik kiekvienas mokinys patiria laikotarpį, kai atrodo, kad pažangos nėra. Tai vadinama plynaukšte ir yra visiškai normalu. Tuo metu verta pakeisti įprastą rutiną: išmokti kitą dainą, pabandyti kitokį stilių, pagroti su kitu žmogumi. Kartais pakanka pertraukos kelioms dienoms, kad kitą kartą viskas pasirodytų lengviau.
Taip pat verta įsirašyti save ir kartais paklausyti. Iš pradžių tai gali atrodyti nemalonu, bet po kelių mėnesių įrašai parodys, kaip toli jau nueita.
Svarbiausia
Niekas nesitiki, kad pradėję groti suaugę taptumėte virtuozais. Tikslas – malonumas. Kiekvieną kartą, kai sugrojate dainą, kuri prieš pusmetį atrodė neįveikiama, patiriate nepakartojamą pasitenkinimą. O tai jau pakankama priežastis pradėti šiandien. Geriausias laikas pradėti mokytis buvo prieš dvidešimt metų, antras geriausias – dabar.
Skaitykite daugiau
Daugiau apie šią temą: Instrumentai ir mokymasis.